- stūksoti
- stūksóti, stū̃kso, -ójo intr. Rtr, BŽ78, DŽ, NdŽ 1. būti, stovėti iškilusiam iš aplinkos: Ant upės kranto vingyje stūkso labai gražus ir ramus pilkalnis A1884,37. Kalnai stūkso, akmens riogso – nerami šalelė LTR(Ldvn). Aplink sodybas stūksojo nykūs, apdegę medžiai A.Vencl. Iš abiejų pusių juoda siena stūkso miškas rš. Kryžius prie kelio stūkso A1883,15. Atėjo pas obelį, žiūri, kad po tąj obele stūkso apsamanojęs kelmas BsPIII227. ^ Einu keliu – stūkso, žiūriu – rūkso, paspiriu – ritasi, uodžiu – smird, kandu – šūdas! B540. Du stūkso, du riogso, penktas kare gina (jaučio ragai, ausys, uodega) PrLXVII36. ║ [i]būti kur neaiškiai matomam, dunksoti: Aplinkui buvo visiška tyla, troba stūksojo tamsoj J.Balt. Kas ten stū̃kso kampe? Aš bijau! Alk. 2. K nejudant, vietoje stovėti, sėdėti: Kiti dirba, o tu stūksaĩ atsistojęs Žvr. Nestūksók, ale dirbk Ldvn. Vaikas įejo par duris ir stū̃kso Lkv. Tie žmonės stū̃kso, stū̃kso sustoję Gs. Ko stū̃ksot už durų, eikit in vidų Dkš. Stū̃kso bobos i žiūra, kas kur eina Vn. Ko stūksaĩ, ar neisi šalin? Grš. Aš tik stūksaũ i klausau akis išvertus Gl. Ko čia šitie sveteliai stovi, ko čia šitie sveteliai stūkso? LTR(Kur). Kudliau, kudliau, eik namo, nestūksok karčemoj LTR(Ldvn). | Ka taip stūksáu (ramiai sėdžiu, būnu), neskausta nėkas Pj. ^ Stū̃kso kaip šuo rugiuos Nm. Ko stūksai yt baslys? Kltn. Ko stūksaĩ kaip kuolas, į žemę įkaltas? Skr. Nestūksók kaip į žemę įkastas Vdžg. Ko stūksai lyg mietą įrijęs Šll. Stūkso kaip pašautas LTR(Grk). Ko stūksai lyg diržų gavęs? Mrj. ║ susitraukus tūnoti: Lyja, karvelės stū̃kso ant pūdymo subinėles atkišusios Skr. \ stūksoti; išstūksoti; pastūksoti; prastūksoti
Dictionary of the Lithuanian Language.